Nuo Valstybės sprendimų iki Studentų siūlymų
KVK SA prezidentė gegužės 6d. dalyvavo Lietuvos studentų sąjungos surengtame susitikime su LSS deleguotu atstovu į darbo grupę dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip buvo kuriamas planas, kokiais principais vadovaujantis buvo priimami sprendimai.
Pagal tinklo optimizavimo planą, Klaipėdoje išlieka savarankiškos dvi striprios kolegijos – Klaipėdos valstybinė kolegija ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, o Klaipėdos universitetui palikta galimybė daryti vidinius sprendimus.
Nuo 1800 iki 700 studijų programų…
Parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete, numatyta, kad studijų programos bus pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams. Lietuvoje yra registruota apie 1800 skirtingų studijų programų, universitetuose į kas trečią, o kolegijose į kas ketvirtą priimta tik iki 10 studentų. Norint Lietuvoje užtikrinti kokybiškas studijas, kad studentai būtų patenkinti ir jaustųsi tikri savo srities specialistai, siekiama sumažinti studijų programas iki 700.
Visas Lietuvos aukštąjam mokslui skiriamas finansavimas atitinka 2 vidutinio dydžio vakarų Europos mokslo universitetų finansavimą. Kai kurios aukštosios mokyklos neefektyviai panaudoja Valstybės gaunamas lėšas, beveik 30 proc. viso savo biudžeto skirdamos ūkiui ir administravimui. Šiuo metu Lietuvos aukštasis mokslas nepajėgia konkuruoti dėl tarptautinio konkursinio finansavimo. Lietuvos sėkmės rodiklis Horizon2020 programoje yra tik 1 iš 10 paraiškų ir esame treti nuo galo.
Aukštesnė kartelė stojantiems…
Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti, sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus – sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas. Įvykdžius tinklo optimizavimą bus pakeliama aukštesnė kartelė stojantiems. Pakeltas minimalus konkursinis balas sumažins stojančiųjų skaičių, taip siekiama skatinti moksleivius pasirengti aukštąjam mokslui. Sumažėjęs stojančiųjų skaičius į bakalauro studijas, suteikia galimybę visiem gauti valstybes finansuojamas studijas, todėl tikimąsi nuo kitų metų įvesti nemokamas bakalauro studijas.
Pertvarkant studijų kokybės užtikrinimo sistemą, bus vertinamas ne studijų procesas, o rezultatas, studijų atitikimas mokslo lygio bei profesijos standartams, studijų programų vertinimas, išorinio aukštųjų mokyklų vertinimo peržiūra. Bus orentuojamasi į kokybės sistemos rezultatus, matuojant – studentų įsidarbinamumą, pasitenkinimą studijomis bei studijų atitikimą mokslinio lygio bei profesijos standartais.
Pertvarką numatyta pradėti dar šiemet, patvirtinant būtinus teisės aktus, o jau 2018 metais, rugsėjo mėnesį priimant studentus mokytis naujai suformuotose aukštosiose mokyklose. Pradėjus pokyčius kitais metais, 2022 metais buvusių Šiaulių, Mykolo Romerio universitetų studentai gautų Vilniaus universiteto diplomus, o Kauno aukštųjų mokyklų absolventai – Kauno universiteto.
Lietuvos studentų sąjungos susitikimo metu nuspręsta, kad iki artimiausio LSS Tarybos susitikimo, kiekviena savivalda išnagrinės visus pateiktus duomenis ir teiks siūlymus dokumento ruošimui, kuriame bus išdėstoma ko nori ir tikisi studentai konsolidacijos procese.
Daugiau informacijos rasite:
http://www.smm.lt/uploads/documents/Auk%C5%A1tojo%20mokslo%20reforma%202017-05-02%20(2)(1).pdf