Nauji mokslo metai – kursinių, laboratorinių darbų, referatų, įvairių atsiskaitymų rašymas. Kai laiko pritrūkstama, studentai griebiasi gudrybių, kurios dažniausiai baigiasi gana liūdnai. Plagiato aptikimo žinovai dalijasi keliais svarbiais patarimais, kaip išvengti plagiato.
Reikalavimai moksliniam darbui
„Labai dažnai plagiatu apkaltinami tie studentai, kurių darbe yra per daug cituojami kiti informaciniai šaltiniai. Prieš rašant darbą reiktų išsiaiškinti, kokie yra reikalavimai šaltiniams. Kiek procentų teksto gali sudaryti citatos, o kiek turi būti originaliai parašyto turinio“ – teigia plagiatas.lt plagiato aptikimo sistemos atstovai. Anot jų, dėl reikalavimų nesuvokimo kyla daug nesusipratimų, todėl vertėtų tiesiai šviesiai paklausti dėstytojo, arba bibliotekininko, puikiai išmanančio mokslinių darbų specifiką jūsų mokymo įstaigoje – ką gali kopijuoti, o ko ne.
Cituoti šaltinius tinkamai
Lietuvoje cituojama pagal APA standartus. Išmokite juos atmintinai, nes tai bus esminis momentas rašant bet kurį darbą. Visi universitetai ir kitos aukštosios mokyklos turi parengusios citavimo standartų apibūdinimus. Paieškoje įveskite „APA citavimo standartai“ ir gerai juos išstudijuokite.
Perfrazavimo menas
Kartais atrodo, kad tas autorius pasakė taip, kaip jūs būtumėte pasakę savo moksliniame darbe. Deja, kas pirmesnis, tas ir gudresnis. Jūs nebegalite kaip savo atkartoti kito žmogaus minčių jo nepacitavę, primena Plagiatas.lt . Reikia viską parašyti savais žodžiais. Nemažai studentų dėl laiko trūkumo arba šiaip neišmanymo, perfrazuoja ištisus paragrafus teksto pakeisdami vos tris keturis žodžius. Taip nieko nebus – bet kuri plagiato tikrinimo sistema tokius perfrazavimus kuo puikiausiai aptinka. Maža to, gali išskirti kaip perfrazavimą, citatą, ne vien tik kaip kopijuotą tekstą.
Internetu pasitikėkite, bet tikrinkite 3 kartus
„Kai studentas pagaunamas plagijuojant, vienas iš dažniausių pasiteisinimų būna „internete radau straipsnį ir taip gavosi…“ Internetas yra informacinis šiukšlynas, kur reikia mokėti atskirti grudus nuo pelų. Tas mokėjimas neateina iš karto, todėl reikia būti labai atsargiems „savinantis“ internete rastas mintis. Niekada nežinote, ar tekstas, kurį radote nebuvo kažkur nukopijuotas. Gal tas mokslinis straipsnis yra „pseudo-mokslinis“, pirmiausia publikuotas netikromis žiniomis garsėjančiuose portaluose, kuriuos vis sunkiau ir sunkiau identifikuoti? Kiekvieną internete rastą šaltinį reiktų gerai patikrinti ir išsiaiškinti, kas yra pirminis šaltinis. Internetiniame straipsnyje gali būti ne itin tikslus vertimas, ar perfrazavimas, tad automatiškai plagiato šešėlis kris ant jūsų.“
Pasitikrinkite savo darbą antiplagiato įrankiu
„Lietuvių kalba yra sudėtinga plagiato tikrinimo sistemoms. Tačiau kai kurios veikia ne vien populiariausioms kalboms. Mūsų įrankis plagiatas.lt skirtas darbui lietuvių kalba, bet yra ir daugiau analogų – tikrinkitės kuo dažniau, kol dar rašote darbą.“ – teigia sistemos atstovas.
Kai darbas jau eis į pabaigą, pasitikrinkite dar kartą, nes pasiaiškinimas dėstytojui „idėjos tiesiog sklando ore“ neatrodys labai įtikinamos.
Plagiatas.lt yra skirtas Lietuvos studentams ir dėstytojams. Sistema veikia nuo 2019 m.