Girmantė studijuoja Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, antrame dietetikos kurse. Mergina laisvalaikiu užsiima fotografija - tai jos hobis.

Trumpas interviu su KVK SA nare apie jos sėkmės istoriją.

Ar sieji gyvenimą su pasirinkta specialybe?

Studijuoju dietetiką, tad tai visiškai nesusijęs dalykas su mano pasirinkta specialybe. Bet laisvu laiku labai plačiai užsiimu savo mėgstamu hobiu.

 

Ar džiaugiesi savo pasirinkimu?

Dar atsimenu kaip 8 klasėje sau sakiau, kas gali mokytis biologijos ir kaip išvis gali laikyti tokį egzaminą. Na, lazda turi du galus, tad likimas truputi pasijuokė iš manęs, jaunos ir naivios merginos, ir siuntė biologijos egzaminą bei būsimą profesiją dietetiką. Nesigailiu, kad tai yra ne mano mėgiamas, bet tai ir ne nekiančiamas dalykas, tiesiog laikausi neutralios nuomonės apie tai ir neleidžiu sau sakyti, kad tai buvo blogas mano pasirinkimas, nes jei ne jis dabar tikrai nebūčiau Klaipėdos valstybinės kolegijos studentė.

 

Kas padarė įtaką tavo pasirinktam hobiui?

Tikriausiai 12-asis mano gimtadienis, kai nuo tėvų gavau pirmąją savo foto kamerą, kurią dar iki šiol visada su savimi nešiojuosi.

Kas buvo sunkiausia / lengviausia siekiant dabartinės dienos?

Man tai labai asmeniška, kas buvo sunkiausia težino tik mano artimiausi  draugai. Bet tai ne paslaptis, man buvo sunkiausia tas, kad aš savo kamerą nusipirkau tik po savo pirmosios personalinės parodos atidarymo. Tai įvyko šių metų balandžio 27 dieną. Tai jūs tik įsivaizduokite kaip aš turėjau tobulėti iki šios dienos visus 7 metus. Tai buvo sunku ne kiek fiziškai, bet kiek psichologiškai. Šie 7 metai iš manęs pareikalavo visko su kaupu. Tai dėlto dažnai susilaukiu komplimento, kad aš kitokia „keista“. Bet tai nėra blogai, aš esu aš, ir niekas to nebe pakeis. O lengviausia, tai tikriausiai prisijungti prie fotografų klubo, jie labai šiltai priėmė, mokė,  ir skatino toliau fotografuoti.

Ar patinka daryti nuotraukas, atspindinčias žmonių jausmus?

Na jei nenufotografuosi nuotraukos atspindinčios jausmus, tada tavo nuotrauka bevertė. Kiekviena nuotrauka turi spinduliuoti kažką, nebūtinai kiekvienam vienodai. Ji turi kalbėti su žiūrovu, ji turi pasakoti apie save, ji turi įtraukti tave ir nebe paleisti. Toks ir yra vienas iš pagrindinių fotografijos principų.

Kaip manai ar reikalingos šiais laikais foto nuotraukos? Juk dauguma kadrų yra laikoma laikmenuose.

Man asmeniškai nuotraukos yra interjero puošmena, jos suteikia namams jaukumo. Todėl mano kambaryje kabo tiek mano meninės nuotraukos, tiek mano draugų nuotraukos.

Ką labiau patinka fotografuoti - vaikus ar suaugusiuosius?

Su mažais vaikais nelabai sutariu, tiesiog yra taip kad jie prie manęs dažniausiai pradeda verkti, tad kai fotografuoju krikštynas, stengiuosi tiesiogiai su vaikais nekontaktuoti. Tad lieka suaugusieji.

Ar SA padarė tau įtakos?

Nepadarė, bet daro ir dar ilgai darys. Visi ten esantys žmonės tiesiog pilni talentų, pilni savęs kaip asmenybių, tas labai mane traukia, tai tiesiog kaip viena didelė menininko oazė, kurioje trykšta kūrybingumas.

Kokią patirtį gavai SA?

Grafinis dizainas, pagaliau galiu kurti, ne tik su fotoaparatu, bet ir tiesiog su kompiuteriu, tas tikrai „veža“, ir pati jaučiu kaip stipriai šioje srityje tobulėju. SA neišmokė bet įdiegė manyje organizuotumą. Išmokė reikšti mintis, ir nebijoti pačios savo idėjų.

Ką pasiekei atstovybėje?

Iš tiesų aš tik asocijuotoji KVK SA narė, tad negalėčiau sakyti, kad kažką pasiekiau atstovybėje.  

Kaip to pasiekei?

Kalbant apie fotografiją, net negalėčiau tiksliai pasakyti. Tai tiesiog atsitiko. Mano pirma paprasta skaitmeninė kamera, tada draugių profesionalesnė veidrodinė technika, ir tada pačios profesionali kamera. Prabėgo jau 8 metai, buvo visko, buvo asmeninių meninių bedugnių, bet niekada sau nesakiau, „viskas metu“. Dabar taip pagalvojus, net nelabai jaučiau palaikymą iš artimųjų, jie visada buvo skeptiški meniniams dalykams, nors jie leido man imtis visų meninių užsiėmimų, kuriuos aš norėjau, bet nepalaikė manęs siekti profesionalumo. Visas fotografijos palaikymas yra ir buvo iš mano geriausios draugės Kamilės, su kuria kartu pradėjome domėtis fotografija, ir ėjome koja kojom kol pasiekėme tas kas esame. Prisijungėme prie Plungės fotografų klubo „Žybt“, ten susiradome bendraminčių, pradėjome dalyvauti parodose, renginiuose, tai tapo mūsų gyvenimo dalimi. Tuo pačiu metu buvau prisijungusi prie Plungės NVO „Krantas“. Kuriame teko fotografuoti renginius, juos organizuoti, dirbti Rsv darbą, kaip ir čia KVK SA. Kiti draugai kvietė fotografuoti jų koncertus. Kaip sakiau tai tiesiog atsitiko, žingsnelis po žingsnelio, žmonės pradėjo kalbėti, domėtis kas aš tokia, ką aš veikiu, ir tiesiog prašė manęs įamžinti jų gyvenimo akimirkas. 

 

 

Kas paskatino imtis fotografijos meno?

Niekas, kaip jau minėjau prieš 8 metus tiesiog gavau savo pirmą skaitmeninę kamerą, kurios pati prašiau. O ko nepažaisti su tokiu dalykėliu, žaidžiau žaidžiau ir žaidžiu iki šiol.

 

Kokia tematika labiausiai patinka fotografuojant?

Patinka fotografuoti gamtą ir architektūrą. Gamta tai mano sielos ramybės namai, o architektūra man kaip meno šedevrai, stovintys miestuose. Kita mano paroda bus architektūrinė, tad esu pradėjusi labai domėtis šios srities fotografija.

 

Kas labiau traukia šiuolaikinės fotosesijos ar senovinio stiliaus?

Įdomus klausimas. Šiuolaikines fotosesijas galima interpretuoti įvairiai. Jos gali būti mados, avangardiškos ir t.t. o senovinio tai tikriausiai turite omeny studijines fotosesijas? Esu labiau už natūralias fotosesijas, natūraliame apšvietime pagautas akimirkas.

 

 

Keletas straipsnių, kuriuose rašoma apie Girmantės parodas bei straipsniai, kuriuose naudojamos jos darytos nuotraukos.

 

„Plungės viešojoje bibliotekoje laikrodinėje atidaroma jaunos plungiškės menininkės, fotoklubo „Žybt“ narės Girmantės Zavadzkytės pirmoji autorinė fotografijos paroda „Stichijos Mumyse“."
GIRMANTĖS ZAVADZKYTĖS FOTOPARODA „STICHIJOS MUMYSE“

„Help-portrait“ akcija dovanojo šypseną plungiškiams
Projektas „We love Lithuania“, galerija Nr.53
Humoristas Mantas Stonkus kviečia į Plungę: čia tiesiog nieko netrūksta