Po ilgo laiko grįžta rubrika ,,Sėkmės istorijos". Pirmoji, kaip jau matėte, buvo apie mūsų narę Girmantę Zavadzkytę, o dabar nesėdime vietoje ir keliaujame toliau!

Sekantis mūsų rubrikos veikėjas – KVK SA Alumnis, charizmatiškas, išvaizdus ir niekada žodžio kišenėje neieškantis Donatas Averkinas! Nors Klaipėdos valstybinę kolegiją baigė prieš 3 metus, vis grįžta ir padeda studentų atstovybės nariams dirbti ir siekti aukštumų.

Prisimenant tuos studijų metus, ką geriausia tau suteikė Kolegija?

Vienas geriausių, ką suteikė kolegija, tai, aišku, Studentų atstovybė, tai natūralu. Ten daugiausiai įsimintiniausių veiklų buvo. Grupiokai, kitų grupių studentai, buvo ir dėstytojai, kurių darbą vertinu ir tikrai suteikė daug žinių, taip pat ir administracija, bet tai vėl gi viskas eina per Studentų atstovybę. Bet reziume, geriausia, ką suteikė kolegija tai SA. (O kaip pavyko derinti studijas ir SA veiklas?) Visiškai paprastai, tiesiog, tu žinai savo krūvį, tu pats prisiimi tokias veiklas, kurias žinai, kad padarysi. Tiesiog turi dirbti. Aš kartais nesuprantu tų žmonių, kurie sako „turiu skolų” ar kažkokių veiklų nepadaro – tu pats dažniausiai planuojiesi savo laiką tiek atstovybėje, tiek studijose ir tiesiog reikia paskirstyti laiką ir dirbti, o ne švaistyti niekams, viskas paprasta.

O jei vėl būtum studentas, kokius 2 dalykus norėtum padaryti?       

Aš planuoju dar kartą būti studentu. Dabar nežinau, būdamas studentu arba prieš juo tapdamas labai gerai atsižvelgčiau, kokioje aukštojoje mokykloje norėčiau studijuoti, tai čia būtų pagrindinis pokytis, ką norėčiau padaryti. Dabar kaip tik renkuosi geriausią įmanomą variantą iš aukštosios mokyklos atsižvelgiant į studijų kokybę.  (Rinktumeisi vėl KVK?) Ne, nesirinkčiau. Kam studijuoti toje pačioje aukštojoje mokykloje, kurioje jau esi studijavęs? Manau, jau esu pasiėmęs tą patirtį, o kitame fakultete  savęs nelabai įsivaizduoju.

Kas tave motyvavo veikti atstovybėje?

Atsimenu, kai ataskaitinės – rinkiminės konferencijos metu išrinko Akvilę Stonkuvienę į KVK SA prezidento pareigas, aš tada kandidatavau į valdybos nario pareigas ir sau pasižadėjau – aš būsiu atstovybėje tol, kol Akvilė bus pareigose. Tas pažadas man ir padėjo, nes kartais būna, kai aplanko negatyvios mintys svarstai, kodėl čia būti, keisdavosi komanda, palieka vienas, antras, trečias, tada naujiems reikia įsivažiuoti, aišku sunkiai sekasi ir pan. Tai padėjo duotas pažadas sau. Taip pat padėjo tai, kad manimi, iš pradžių, nelabai tikėjo. Čia dar prie Šmotaitės kartos kandidatavau į tuometinio SMF pirmininko pareigas, tada mes net trys kandidatavom. Seniūnai nubalsavo – aš palikau antras. Seniai dar prieš tai atsimenu man pasakė, kad nemato manęs šiose pareigose, bet čia buvo labai geras spyris į užpakalį, daugiau davė užsidegimo darbui. Tada sau išsikėliau tikslus, kokiose pareigose aš save mačiau ir to siekiau, ir džiaugiuosi, kad tai pavyko.

Gyvenimas kartais lyg kokie amerikietiški kalneliai, ar tau buvo tokių momentų?

Taip būna. Buvo taip įdomiai, baigiau 12 klasių, nežinojau, kur studijuoti, tad metus praleidau, nes nenorėjau stoti į bet kokią studijų programą. Tai tada tuos metus dirbau, apsisprendžiau studijuoti Kolegijoje, tada paeiliui atėjo studentų atstovybė, viskas „fun”, daug važinėjimo visur ir panašiai. Po to baigiau studijas, tada vėl nežinojau, ką tiksliai daryti – ar studijuoti, ar noriu bandyti dirbti. Tada buvo toks laukimo periodas ir apsisprendžiau, kad noriu vėl studijuoti ir apsisprendžiau, kur. Teko išvažiuoti į užsienį ir grįšit čia į Lietuvą, tai dabar tikiuosi, kad vėl studijuosiu. Tai tikriausiai taip ir gaunasi mokiniesi, mokiniesi tai kaip kilimas, tada nebežinai, ką daryti studijuoti ar dirbti, gaunasi toks kaip kritimas ir tada vėl pakyli, ir vėl krenti. Kažkaip visi tie pakilimai pas mane susiję su studijomis, mokslais. (Sakai vėl studijuosi, o kodėl būtent Australija?) Mindaugas Kontrimas kaltininkas, jis taip pat SA Alumnis, mes po SA likom geri draugai ir dabar dar bendraujam. tai prieš 2 metus susitikome bare ir sakom varom į Australiją. Būtų ,,fun”, bet aš tik studijas buvau baigęs ir sakiau, kad negaliu, nes norint išvažiuoti reikia pinigų. Tai metus paskyriau darbui užsienyje ir taip liko ši idėja. O be to Australijoje vieni iš geriausių universitetų pasaulyje, kurie patenka į TOP 5.

Daugumai dabartinių SA narių tu atrodai kaip autoritetas, į kurį norisi lygiuotis savo sukaupta patirtimi ir drąsa, galbūt net šiek tiek bijo, kaip manai, dėl ko atsirado tokia nuomonė?

Aišku, jų reikėtų klausti, nes jie bijo. Aš gal kartais esu per daug tiesmukas. Yra du skirtingi dalykai – darbas ir yra neformali aplinka, tai kalbant apie darbus atstovybės veikloje aš negailiu kritikos, bet kritika yra argumentuota, nes laikausi tokios nuomonės, kad argumentuota kritika padeda tau tobulėti, nes tada pamatai savo klaidas, tai dažniausiai sakau tiesiai šviesiai. Kitas dalykas, kadangi esu KVK SA Alumnis, tai apie atstovybės veiklą žinau tikrai nemažai tai ir pasakau tą kritiką. Tai gal dėl to.

3 patarimai dabartiniam SA nariui?

Tiksliai išsivardinti tikslus, vienareikšmiškai apsibrėžti, ko TU nori. Darbas ties ta kryptimi, disciplina, tobulinti savo žinias toje srityje, kelti uždavinius ir juos vykdyti ir nebijoti daryti klaidų, nesvarbu pasiseka ar ne, jeigu vieną kartą nepasiseka, kitą kartą bus geriau, nes jau tą pamoką būsi išmokęs. Visi be išimties daugiau ar mažiau klydo, kiti gal nuleido rankas, kitiems gal motyvacijos pritrūko, užsispyrimo. Na viskas yra pasiekiama per darbą.

 

Kaip manai, kodėl patekai į ,,Sėkmės istorijos" rubrikos skiltį?

Nežinau, tikriausiai dėl to, kad būdamas SA nariu, veikiau kažką naudingo, taip pat ir pareigas užėmiau ir po baigimo prisidėjau prie atstovybės veiklų, patirties perdavimo. Teko pabūti ir revizijos komisijoje dvi kadencijas, niekada neatitolau nuo to tokio studentiško judėjimo. Po baigimo visus 3 metus prisidėjau prie veiklų, bet atrodo atėjome visa komanda pirmame kurse, bet iki šių dienų išlikome tik keturiese.

Ar SA veikla tau padarė įtakos asmenybės augimui?

Taip. Atsimenu būdavo pirmame kurse tokia Simona, man atrodo ji burdavo iš rankos ar kažką panašaus, ir atsimenu tie visi ženklai ant mano rankos, tos raukšlės, sakė, kad mano asmenybė dar nesusiformavusi. Tai taip, manau, davė tos geros patirties, pakeitė mąstymą, suteikė galimybę daryti daugiau nei pats kažkada maniau sugebantis. Palyginus, koks atėjau pirmame kurse ir koks baigiau, skiriasi labai, net aplinkiniai, kurie mane pažinojo iš anksčiau, pastebėjo, kad pasikeičiau.

Kaip KVK SA pasikeitė nuo to laiko, kai baigei Kolegiją?

Vienareikšmiškai pasikeitė žmonės, bet pasikeitė į gerą, organizacija auga. Pagalvojus, kaip mes ganėtinai padrikai dirbdavom – nebūdavo nei metų veiklos planų, būdavo didesnė kaita tarp atstovybės narių, koordinatorių. Manau, viskas eina į teigiamą pusę, tik, aišku, nėra tokių žmonių, kurie jau ateina su patirties bagažu į studentų atstovybę, bet tuo atstovybė ir yra unikali, nes ateina visiškai nauji žmonės, kurie turi kitokį matymą. Atstovybė užaugo kaip organizacija, matosi daugiau rimties, daugiau darbų.

Kokie tavo ateities planai?

Kaip tik dabar tvarkausi dokumentus, nes, kaip sakiau, planuoju vėl būti studentu, tai planuoju studijuoti Australijoje. Ką davė Klaipėdos valstybinė kolegija tai studijų programą – sporto ir pramogų vadybą. Dabar nebėra tos studijų programos, bet studijuodamas supratau, kad noriu dirbti būtent sporto vadybos srityje, tai dabar laukiu atsakymo iš universiteto apie studijas pas juos.

Ar dirbai studijų metu?

Taip, studijavau, buvau Studentų atstovybėje ir dar dirbau. (Bet juk sunku suderinti šiuos tris dalykus?) Man pasitaikė galimybė dirbti pas tėtį, tai buvo ganėtinai lankstaus grafiko darbas ir be to turėjau automobilį, todėl galėjau lengvai planuoti laiką, taip pat naudojausi darbo knyga – joje žymėdavausi, kur ir kada reikia būti. Dirbdavau po paskaitų bei savaitgaliais, o po to dirbau vasarą net per 3 darbus, bet vis tiek sugebėjau prisidėti prie fuxų stofkės organizavimo.

Dar kartą dėkojame Donatui už tokį atvirą interviu! Greitu metu pildysime šią rubriką vis įdomesniais ir įdomesniais mūsų atstovybės narių pasakojimais!

Interviu parengė: Viktorija Vilkiūtė ir Girmantė Zavadzkytė

Redagavo: Rūta Povilionytė